Витаутас Великий

Витаутас Великий

Marius Savickas
12c kl. Mato Рalиiaus vid. m-kla

Referatas

Didюiojo Lietuvos kunigaikриio Vytauto vidaus ir uюsienio politika

1999 m.
Kaunas

1. Vytauto didюiojo asmenybлs bruoюai.
2. Valstybлs centralizavimas.
3. Vytauto kovos dлl valdюios. d) Karai su kryюiuoиiais 1392-1394 m. e) Kovos dлl Юemaiиiш 1399-1409 m. f) Юalgirio mырis - 1410 m. liepos 15 d.

Kiekvienas юymus LDK kunigaikрtis, valdжs mыsш рalб, yra svarbus mыsш
Lietuvos istorijai, nes jis kaip ir daugelis kitш didюiшjш kunigaikриiш valdл LDK ir siekл gerint jos politinж bei karinж galiа. Рis valdovas paliko Lietuvos istorijoje gilш pлdsakа ir tikrai nuveikл daug sлkmingш darbш tvarkant ir stiprinant LDK. Vytautas geriausiai iр visш valdovш gerino LDK padлtб kaimyniniш рaliш akyse ir gerai tvarkл vidaus reikalus.

Рia tema, bыtent LDK valdovo Vytauto asmeniu ir jo vykdoma politika, valdymo laikotarpiu, domisi nemaюas ratas юymiш dлstytojш, mokytojш ar рiaip юmoniш, vienaip ar kitaip susijusiш su istorija ir iрleidusiш nemaюai knygш, kuriomis remiuosi raрydamas рб referatа. Paminлti norлиiau A.
Рapokа, kuris puikiai ir informatyviai apraрo Lietuvos didбjб kunigaikрtб
Vytautа knygoje Vytautas Didysis. Dar vienas autorius, tiksliau istorijos mokytojas, 40 metш dлstжs istorijа - Mikalojus Kondratas, paraржs knygа
“Lietuviш tautos ir valstybлs istorija”.

1

Vytauto vaikystл yra labai maюai юinoma. Gimжs apie 1350m. , jis augo sunkiais Lietuvai laikais.

Kaip uюsilikusios юinios sako, Vytautas buvo neaukрto ыgio, dailiш ir energingш veido bruoюш. Turлjo dideles, gyvas ir protingas akis. Iр veido atrodл moteriрkas; niekas nepaюino, kai jis apsitaisжs savo юmonos palydovлs rыbais pabлgo iр kalлjimo.Visa Vytauto figыra atsiрvietл pasitikлjimu savim, energija, gyvumu, drаsa, rizikingumu ir savigarba, юodюiu, - kaюkokia didingo valdovo рviesa. Nors iр paюiыros maюo augumo, bet savyje slлpл didюiа dvasiа. Buvo protingas ir юmoniрkas. Бsidлmлtinas jo susivokimas ir orientacija: iр karto jis iрsprжsdavo kelius reikalus.
Dejuodavo net kryюiuoиiai, nespлdavж jo юygiш ir elgesiш observuoti.

Didelis ir darbininkas. Mokлjo laikа taip suvartoti, jog nл minutл nenueidavo niekais. Pasiюymлjo stropiu valdymu: savo pareigш neuюmirрdavo nei namuose, nei kelionлje. Ar klausydamas юmoniш skundш ir praрymш, ar duodamas atsakymus ir patarimus - visur vadovavosi teisybe. Ta savybe jis uюsipelnл didelлs pagarbos tiek savшjш, tiek svetimшjш tarpe. Laisvesnб laikа, jei jo kiek atlikdavo, praleisdavo medюioklлje arba юaisdamas рachmatais. Bet visur kur matлsi saikas. Vytautas neprotingu laikл tokб monarchа, kuris dлl medюioklлs mesdavo б рalб valstybлs reikalus.

Palaikл gerus santykius ir su pirkliais. Jш padedamas бsigijo didelius turtus: aukso, sidabro, brangiш akmenш, audeklш, kailiniш ir kitokiш brangenybiш, kurias paskui kitiems dalindamas rodл didelб dosnumа.
Valgydamas ir gerdamas susivaldл, per visа savo gyvenimа nevartojo vyno ir jokio kito gлrimo, o tik vandenб. Savo proto didingumu ir apsukrumu praneрл visus savo laiko valdovus. Su saviрkiais elgлsi gana rыsиiai: nл vieno nusikaltлlio nepalikdavo nenubaudжs ir kaltж buvo sunku nuo jo paslлpti.
Sveиius priimdavo vaiрingai ir graюiai.

Nuo pat jaunystлs Vytautas mлgo karo dalykus, ginklus. Рioje srityje nauji iрradimai ypaи jб domindavo. Visokiш karo dalykш mielai mokydavo ji ir lengvai juos бsisavindavo. Ypaи jis sekdavo Vakarш Europos iрradimus ir paproиius.

Kiekviename jo svarbesniame юygyje galima pastebлti karo dalykш, kultыros, mokslo pamлgimas. Иia ir paaiрkлja, dлl ko jis iр vienos pusлs gerbл kariрkius, riterius, o iр kitos - mokslo vyrus; ir vienш ir kitш jo dvare netrыkdavo ir iр бvairiш kraрtш atsilankydavo.

Mokлjo ne tik vokieиiш, bet ir lotynш kalbа. Galлjo mokлt ir rusш, nes su jш kunigaikриiais vedл daug reikalш ir giminiavosi. Galimas daiktas, kad Vytautas mokлjжs ir totoriш kalbos, nes jo dvare totoriш daug pasimaiрydavo ir nuolat bыdavo kun. tarnyboj; o iр kun. kanceliarijos, kaip uюsimena Ghillebert de Lannoy, buvo siuntinлjami totoriш kalba raрtai.

Visi mokslai kunigaikриiui tiek turлjo reikрmлs, kiek juos buvo galima pritaikyti praktikos gyvenime. Vytautas tuo atюvilgiu buvo tikras kryюiuoиiш mokinys, realistas ir praktikas.

Kalboje buvo trumpas ir рykрtus, bet юinodamas reikalus, daюnai griebdavosi sаmojaus ir lakoniрkumo. Kai ant Dniepro saviрkiai jб atkalbinлjo dлl dideliш рalиiш mesti kovа su totoriais, Vytautas atrлmл: todлl ir reikia kariauti, nes jeigu nugalлsim, gausime triumfа ant dviejш prieрш; jei bыsime nugalлti, kalbлs apie mus, kad mus nugalлjo du prieрai: рaltis ir totoriai. Kai kartа jam kaюkas priminл jo didelб dosnumа dalinant totoriams юemes Lietuvoje ir Rusijoj, Vytautas atsakжs, kad gerumu galima ir laukinius юvлris suрvelninti. O kai vлl kartа jo akyse kaюkas gyrл vienа iрkalbingа kunigaikрtб, Vytautas trumpai tarл, kad jam patinkаs maюiau iрkalbingas, bet uюtatai tiesiakalbis.1

Vytautas, du kart iр Lietuvos pabлgжs, iрbuvo apie ketverius metus
Prыsuose. Tenai, kryюiuoиiш tarpe, jis iрлjo gerа ir drausmingа gyvenimo mokyklа, kuri padлjo atsivaduoti tлviрkж.
_________________________________________________
1 Рapoka A. Vytautas Didysis. V., 1988, p. 254-257

Prыsuose Vytautas turлjo progos ir su бvairiш kraрtш юmonлmis susitikti ir iрsiрnekлti. Jam buvo бdomu, kokia kitш kraрtш politika, siekimai, kultыra. Sveиiai Vytautui buvo atviri, nes matл, kad jб gerbia kryюiuoиiai, pavesdami jam net tarpusavio ginиus sprжsti. Юodюiu, jis
Prыsuose mito vakarш kultыros vaisiais, ypaи materialine kultыra, kuriа paskui kлlл savo kraрte, statydamas baюnyиias, pilis ir t.t.

Iрmoko иia ir tos suktos, bet realios Ordino politikos, kurios vлliau pats griebdavos santykiaudamas su kaimynais. Dalyvavimas tarpe riteriш, kurie iрdidюiai pыtлsi, dлdamiesi esа tikrosios religijos neрлjai ir skelbлjai, turлjo ir Vytauto bыdui atsiliepti. Jau iр prigimimo nemenka jo ambicija иionai dar labiau sustiprлjo. Apskritai imant, Vytautas bыdamas gabus, tvirtos valios, be galo energingas ir labai darbрtus, iр рitos mokyklos iрлjo tikras tш laikш europietis, susipaюinжs su Vakarш siekimais ir politinлmis bei diplomatinлmis pinklлmis.

1392 metai Vytauto gyvenime yra persilauюimo metai - jis galutinai atsisakл nuo sаjungos su Ordinu, susitaikл su Jogaila ir lenkais ir gavo valdyti ne tik tлviрkж, bet ir visа Lietuvа. Jo santykiai su tauta pasikeitл. Jo asmeniрki reikalai susiderino su tautos ir valstybлs reikalais: tautos prieрai yra ir jo prieрai, tautos draugai - jo draugai.
Savo tautai jis pasiliko iрtikimas iki gyvos galvos ir deрimteriopai atsilygino uю visus padarytus jai nuostolius. Nuo 1382 - 1392m. jis lyg medis, neturбs kur suleisti рaknis, po 1392 jis grбюta б gimtаjа dirvа, ir visas medis puikiai iрbujoja. Jis jau nebe pabлgжs, nuskriaustas kunigaikрtis, kovojжs dлl tлviрkлs, bet galingas Lietuvos valdytojas.
Atsitiktinai keiиiasi ir jo elgesys. Jeigu iki tol Vytautas atrodл nepastovus, besiblaрkantis, avantiыristas, tai nuo 1392 metш jis virsta rimtu, pilno masto valdovu - monarchu. Jis бgyja didesnio pastovumo. Tiesa, jam jau ir laikas buvo nusistovлt: jis jau tada turлjo apie 40 metш.
Рitokiame amюiuje gavo valdюiа, kurios taip siekл ir kurios pasirodл tikrai vertas. Jo veiksmuose jauиiamas didesnis atsakingumas. Tik nuo to laiko galлjo jis imti reikрti ir vartoti savo gabumus. Dabar atsirado daugiau uюdaviniш, ir tie uюdaviniai vis buvo бvairesni ir sunkesni. Atrodo, kad pamaюu susikristalizuoja lyg ir pagrindiniai jo veikimo programos punktai.
Jie duoda jo darbams tam tikro tvirtumo, pastovumo. Geri santykiai su
Jogaila ir lenkais, kova su Ordinu ir rytuose su rusш kun. ir totoriais, kunigaikриio valdюios stiprinimas ir kultыros kлlimas kraрto viduje - рtai vedamosios politikos mintys.2

Vytautas buvo юymus ir kaip savo kraрto tvarkytojas. 1392 m. gavo suirusiа neramiа рalб. Jis pasirodл kaip nepaprastai gabus organizatorius.
Greitai numalрino sukilusius kunigaikриius, sustiprino savo valdюiа. Jis valdл kraрtа kietai, nepakжsdamas jokio pasiprieрinimo: be pasigailлjimo рalino savo giminaiиius kunigaikриius nuo uюimamш vietш, sukilusius юemaiиius юiauriai numalрino. Net jo artimesnieji pagalbininkai jo pykиio bijodavo. Pasireiрkiаs jo veiksmuose юiaurumas sutinka su tш laikш supratimu ir negali bыti laikomas vien individualine Vytauto ypatybe.

Vytautas buvo geras рeimininkas ir finansistas: pinigш jam netrukdavo - jis galлjo net юymias sumas skolinti Jogailai. Jis nebuvo рykрtus, prieрingai reikale pinigш nesigailлdavo. Рiaip, kaip minлjau, labai paprastas ir neiрlaidus privatiniame gyvenime, Vytautas nesigailлdavo jokiш iрlaidш, kad reikлdavo parodyti savo galybж, uюimponuoti: siunиia brangiш dovanш, kelia puikias puotas (Lucke).Toks yra Vytautas kaip politikas, valstybлs vyras. Tai yra svarbiausioji jo asmenybлs veikimo ir
_______________________________________________
2 Рapoka A. Vytautas Didysis. V., 1988, p 258-260

pasireiрkimo dalis.3

2

Krлvлs unijos aktu Lietuva buvo prijungta prie Lenkijos. Рis politinis юygis, iр karto pritartas ir paties Vytauto, vлliau jam ir lietuviш visuomenei pasirodл бюeidюiаs jos interesus ir Lietuvos laisvж. Be to, Vytautas dar negavжs Jogailos jam paюadлtos ir teisлtai priklausanиios tлviрkлs, o aukрtoji Lietuvos visuomenл, matydama, kad ji gali bыti atstumta nuo kraрto interesш ir pakeista Jogailos atsiustais lenkais, negalлjo nepareikрti savo nepasitenkinimo dлl susidariusios kraрte padлties ir tvarkos. Рitш nepasitenkinusiшjш prieрaky atsistojo pats Vytautas,
Lietuvos ir jos visuomenлs reikalш gynлjas, kuris po ilgш ir sunkiш kovш, nebe svetimos pagalbos, iрkovojo iр Jogailos ne tik savo tлviрkж, bet ir visа Lietuvа su jai priklausanиiais Rusш юemiш plotais.4

Vytautas,paлmжs valdyti Lietuvа, tiek viduje tiek ir uюsieny vedл senа, jau paties Mindaugo pradлtа, Lietuvos politikа: viduje stengлsi бvesti centralizacijа, t.y. naikinti atskiras, beveik nepriklausomas, sriиiш kunigaikрtijas, o jo uюsienio politika лjo dviem kryptim: vakaruose jis ryюosi gintis nuo Ordino, kol galutinai рio galimybж sumuрл Юalgirio laukuos, o rytuose - pulti, t.y. uюkariauti naujш юemлs plotш. Buvo dirbamas ir Lietuvos christianizacijos darbas, bet рi problema, kaip ir po unijos iрkilusi б Lietuvos politikos vieрumа santykiш problema su Lenkija,
- iрeina iр рio raрinio rлmш: tai bus svarstoma kitш.

Reikia pasakyti, kad darbo рio momentu Vytautui buvo labai daug. Dлl naminiш karш daugelis Lietuvai priklausanиiш kraрtш atkrito ir pateko
Maskvos бtakon: dabar reikлjo juos ginklu atkariauti. Be to, tokios netikлtos atmainos Lietuvoj - valdюios atidavimas Vytautui - labai nustebino ir tuos
_________________________________________________________
3 Lietuvos Didysis kunigaikрtis Vytautas kaip politikas. V., 1989. p 148
4 Рapoka A. Vytautas Didysis. V., 1988. p 45 kunigaikриius, kurie darл sukilimus prieр jo tлvа: dabar uю tai tikлjosi susilaukti bausmлs iр sыnaus. Tartum norлdami tos bausmлs iрvengti, dar tebeeinant Ostrovoje deryboms, jie sukilo, tikлdamiesi atsipalaiduoti iр
Vytauto valdюios, t.y. nepakliыti б jo rankas. Gal tas sukilimas jiems bыtш pasisekжs, jei jie bыtш sutartinai veikж. Tas jш nesutarimas ir bus buvusi viena iр prieюasиiш, kuri padлjo Vytautui juos numalрinti.

Pirmas prieр Vytautа pakлlл ginklа Sieversko - Naugardo kunigaikрtis
Dimitras Kaributas, kuris buvo sukilжs prieр Vytauto tлvа Kжstutб ir atsisakжs mokлti duoklж. Jis бsiverюл Lietuvos gilumon ir buvo besirengiаs eiti б Vilniш. Bet netrukus palei Dokudovа buvo Vytauto sumuрtas ir turлjo bлgti. Prisiartinжs prie Sieversko - Naugardo, Vytautas paлmл jб staigiu puolimu.

Tuo paиiu metu atsisakл Vytauto klausyti ir Kijevo kunigaikрtis,
Algirdo sыnus, Vladimiras, nesutikdamas padлti jam malрinti sukilusio
Podolijos kunigaikриio Karijoto sыnaus Feodoro. Рб kartа susirлmimш buvo iрvengta: viskas pasibaigл Vytauto pagrasinimu.

Sekanиiais metais sukilo ir Volynijos kun. Feodoras, Liubarto sыnus.
Vytautas greit jб numalрino. Jo юemes pasiliko sau, o jam pavedл valdyti
Sieversko - Naugardа. Bet jis иia neilgai pabuvжs irgi pabлgo б Vengrijа, iр kur abu su Рvitrigaila susiюinodavo su Ordinu, ruoрdami Vytautui pinkles. Tuo bыdu ir Sieversko - Naugardo kunigaikрtija atiteko Vytautui.
Taip pat suvaldл Vytautas ir kitus nepaklusniuosius Volynijos kunigaikриius. Po tш visш numalрinimш didesnл Volynijos dalis atiteko
Lietuvai, kita - Lenkijai.

Taip Vytautui trumpu laiku pasisekл panaikinti stambiшjш sriиiш kunigaikрtijas, tepaliekant kunigaikриiams valdyti maюos reikрmлs nedideles sritis.

Stambiшjш sriиiш kunigaikриiш panaikinimas padarл didelж atmainа
Lietuvos gyvenime. Pirmiausia pasistыmлjo б priekб Lietuvos valstybлs suvienijimo darbas, centralizacija, nes jш юemлs buvo atiduotos valdyti didюiojo kunigaikриio vietininkams. Tie Vytauto pastatyti vietininkai visiрkai jo klausл ir tai jб padarл savarankiрku valdovu. Anksиiau kunigaikриiai, valdydami tas юemes savo nuoюiыra, nejautл to ryрio, kuris juos jungл su didюiuoju kunigaikриiu. Valdydami tokias sritis, Gedimino ainiai ir рiaip aukрtos kilmлs kunigaikриiai, jautлsi esа savarankiрki ir kartais net sukildavo prieр didбjб kunigaikрtб. Dabar panaikinus sriиiш kunigaikриius ir jш vieton atsisлdus Vytauto vietininkams, viskas buvo suimta б vienas rankas. Mat, tie vietininkai neturлjo jokios politinлs reikрmлs, kaip ankstyvesnieji tш sriиiш vadovai, o pasidarл tik dideli юemvaldюiai arba dvarininkai. Tie didюiojo kunigaikриio vietininkai jб rлmл tiek materialiai, tiek politiрkai; tai buvo jш pareiga - prieрingai galлjo bыti iр pareigш paleisti. Tuo bыdu tos visos sritys politiрkai pateko visiрkon Vytauto priklausomybлn, kas sustiprino jo padлtб kraрto viduje.
Tada prasidлjo ir rusш gyvenamш sriиiш suvalstybinimas ir jose lietuviш бtakos бsigalлjimas. Tai rodo ir tuo laiku paraрytos baltgudiрkai knygos, kuriose palankiai atsiliepiama apie Lietuvа, ypaи apie Vytautа.

Po рitos reformos лmл didлti ir didюiojo kunigaikриio iюdas ir рiaip materialiniai iрtekliai, o iр иia ir jo politinл reikрmл ir galybл. I jo iюdа лmл plaukti ir tos pajamos, kurios pirmiau tekdavo sriиiш kunigaikриiams. Pav., бvairios duoklлs pinigais bei natыra ir visokie muitш,prekybos mokesиiai. Daug pajamш davл didюiajam kunigaikриiui ir ыkio pajamos, nes sriиiш kunigaikрtijas panaikinus, visi kunigaikриiш dvarai atiteko Vytautui. Tuose dvaruose jis sodino vietininkus tлvыnus. Jie buvo ten kartu teisлjai, mokesиiш rinkлjai ir ыkio priюiыrлtojai. Vietininkai ir tлvыnai buvo pasodinti net tuose dvaruose, kurie didюiajam kunigaikриiui nл nepriklausл. Ten jie eidavo teisлjш ir mokesиiш rinkлjш pareigas. Dabar didysis kunigaikрtis kur kas daugiau gaudavo pajamш, negu anksиiau.

Valstybлs centralizavimas ir jos sujungimas б vienа politinб vienetа, iрaugimas materialinлs Vytauto galybлs padarл tai, kad prieр jб lenkлsi ne tik viduje iрlikж kunigaikриiai, bet ir uюsienis лmл su juo skaitytis.5

3

a) Kai Vytautas pabлgo iр kryюiuoиiш antrа kartа, Ordino vadovybл, nieko nelaukdama, jau 1392 m. puolл siaubti Lietuvos юemiш. Pirmiausia visomis jлgomis uюgriuvo Jotvingiш kraрtа ir uюлmл Suraюo pilб, iр kur vos vos spлjo pabлgti Vytauto svainis Henrikas. Kitш metш pradюioje kryюiuoиiai sudegino Gardino, Merkinлs, Drohiиino ir Lydos pilis, o rudenб jau siautлjo
Юemaiиiuose. Bet tai buvo tik baisaus karo pradюia. 1394 m. vokieиiai, paties didюiojo marрalo vedami, siaubingai nuniokojo Naugarduko, Lydos,
Drohiиino ir kitas apylinkes, vлl sugriovл Gardino pilб. Du antpuoliai buvo ir kitш metш vasarа: vienas, maюesnis - б Raseiniш юemж, o kitas, didesnis
- б paиiа sostinж. Pasikvietж sveиiш iр Prancыzijos, Vokietijos, pasisamdж lankininkш iр Genujos, kryюiuoиiai sutelkл didюiulж kariuomenж ir Nemunu atplaukл prie Kauno. Iр иia keliomis voromis patraukл Vilniaus link.
Vytautas, paskubomis suрaukжs bajorш kariuomenж, bandл stabdyti kryюiuoиius, bet nesлkmingai. Бsiverюлliai apgulл Vilniaus pilб, taиiau paimti neбstengл. Besitraukianиius nuo miesto kryюiuoиius lietuviai persekiojo. Per trejus metus kryюiuoиiai smarkiai nuniokojo Lietuvа.
Bet tai buvo viskas, kа jie galлjo padaryti. Ordino didюiajam magistrui pasidarл visiрkai aiрku, kad kryюiuoиiai Lietuvos nenugalлs. Be to, vokieиius iрtiko dar viena nesekmл: lenkш diplomatш paveiktas, ordino siuzerenas imperatorius uюdraudл puldinлti Lietuvа, nes tai jau buvo krikриioniрkas kraрtas. Pagaliau lietuviai sulaukл atokvлpio.6 b) 1398 m. Salyno sutartimi Vytautas atidavл kryюiuoиiams Юemaiиius.
Ordino vadovai jau dюiaugлsi, kad pildosi sena svajonл. Taиiau greit pamatл, kad uюvaldyti kraрtа yra daug
__________________________________________________________
5 Рapoka A. Vytautas Didysis. V.,1988. p 46-49

sunkiau negu gauti formalш atidavimo raрtа. Todлl jau 1399 m. viduryje surengл юygб, kuriam vadovavo pats didysis magistras, ir 11 dienш kalaviju ir ugnimi siautлjo Юemaitijoje. Kitais metais vлl puolл, terorizavo gyventojus, statл pilis. Юemaiиiai nepasidavл, prieрinosi pavergлjams.

Vienа pilб prie Nevлюio kryюiuoиiams padлjo statyti Vytautas. Kita pilis, pastatyta 1400 m. tiksliai neюinomoje vietoje, bet arti Dubysos, vadinosi Fryderburgu. Joje рeimininkavo fogtas, arba vietininkas, Mykolas
Kiuchmeisteris. Matydami baisiа kryюiuoиiш jлgа, kai kurie юemaiиiш bajorai pabыgж neiрlaikл spaudimo, nuvyko б Marienburgа ir apsikrikрtijo.
Kryюiuoиiai dюiыgavo - juk tikslas jau иia pat. Pradлjo net geruojiu vilioti: Юemaiиiams siuntл gyvuliш, visokiш prekiш, юadлjo dar daugiau gлrybiш, jeigu tik рie bus paklusnыs. Bet pavergлjai skaudюiai apsiriko:
1401 m. юemaiиiai sukilo, sugriovл vokieиiш pastatytas pilis, sudegino
Frydeburga, o vokieиius iрvijo. Maюa to, sugriovл Klaipлdos pilб, persikлlл per Nemunа ir лmл puldinлti kitas kryюiuoиiш pilis.

Aiрku, Ordinas nuo to nesugriuvo. Sutelkж jлgas, vokieиiai лmл verюtis atgal. Daug юemaiиiш bajorш nuo kryюiuoиiш teroro bлgo б Lietuvа, kur buvo maloniai priimami. Ordinas raрл Vytautui skundus, reikalavo pabлgelius grаюinti. Vytautas atsakл, kad uюraржs kryюiuoиiams tik юemaiиius baudюiauninkus, o laisvieji turi teisж keltis kur tik nori, ir jis, Vytautas, negalбs varюyti jш laisvлs. Kadangi nustatyti, kuris baudюiauninkas, o kuris laisvas pabлgelis, esа labai sunku, Vytautas pasakл nл vieno pabлgelio negrаюinsiаs.

Vytautas atnaujino taikа su kryюiuoиiais. 1404 m. Racionюo sutartimi jis vлl jiems atidavл Юemaiиius, bet su
__________________________________________________________
6 Kondratas M. Lietuviш tautos ir valstybлs istorija. V., 1994. p 248 sаlyga, kad galлs pasiimti 250 gyventojш. Tа mбslingа sаlygа vokieиiai priлmл, nes nenumatл, kaip gudriai Vytautas ja pasinaudos.

Po to keletа metш Lietuva su Ordinu nekariavo. Vytautas tvarkлsi rytuose, tramdл Smolenskа.

1408 m. Vytautas jau buvo pasiraржs taikа su Maskva ir galлjo atsigrжюti б vakarus, imtis Юemaiиiш klausimo.

Kryюiuoиiai per tuos ketverius metus (1404-1408) Юemaitijoje vлl pristatл piliш ir kiek galлdami бsitvirtino. 1408 m. Ordino vadovybл
Юemaiиiш seniыnui бsakл neturлti jokiш ryрiш su Lietuva, bet Юemaiиiai to бsakymo nepaisл. Norлdamas visiрkai uюdaryti sienа, Ordinas ragino Vytautа greiиiau atsiimti tuos 250 saviрkiш, taиiau Vytautas nesiskubino. Jo юmonлs veюл юemaiиiams ginklш, ragino prieрintis. Ir Юemaiиiai prieрinosi vis atkakliau, pagaliau 1409 m. sukilo, лmл deginti vokieиiш pilis, varyti iр savo kraрto grobikus. 1409 m. юemaiиiai paлmл Dubysos pilб
(Dobesinburgа) - kryюiuoиiш administracijos centrа. Visur muрami ir persekiojami, kryюiuoиiai pabлgo б Uюnemunж. Iki vidurvasario Юemaitija buvo iрvaduota.

Taip Vytautas kryюiuoиiams parodл, kad Юemaiиiш neatsiюada, kad anksиiau pasiraрytш sutarиiш nevykdys. Юemaitijа jis prijungл prie Lietuvos
Didюiosios Kunigaikрtystлs, o savo vietininku joje paskyrл Rumbaudа, kuriam suteikл Юemaiиiш seniыno titulа. Tas pareigas Raumbaudas лjo iki 1412 metш.7 c) Vytauto vadovaujama Lietuvos kariuomenл iр Vilniaus ir Trakш iрюygiavo 1410 m. birюelio 3 d. Traukл per Gardinа, Baltstogж Иervinsko link. Pakeliui prie jos prisijungл pulkai iр Lucko, Briansko, Kijevo ir iр kitur. Per 26 dienas nuюygiavusi apie 500 km, birюelio 29 d. tiksliai sutartu laiku atvyko б numatytа vietа - б Иervinskа.
__________________________________________________________
7 Kondratas M. Lietuviш tautos ir valstybлs istorija. V., 1994. p 252-254

Lenkams iki susitikimo vietos buvo daug arиiau, todлl jie atюygiavo taip pat laiku. Raiteliai, pлstininkai bei ilgiausios gurguolлs traukл gana greitai, be jokios gaiрaties persikлlл per Nemunа, Narevа, Vyslа. Tai rodo, kad юygiui buvo gerai pasiruoрta. Jau amюininkus stebino toks sаjungininkш kariuomenлs drausmingumas ir punktualumas. Kad taip bus, kryюiuoиiai nesitikлjo.

Sаjungininkш kariuomenлs kartu patraukл Marienburgo link. Paliaubos su Ordinu jau buvo pasibaigusios liepos 4 d., vadinasi, perюengti sienа buvo galima nepaюeidюiant prieр metus pasiraрytos paliaubш sutarties.
Liepos 9 d. didюiulл kariuomenл бюengл б Ordino teritorijа.

Suюinojж sаjungininkш юygio kryptб, kryюiuoиiai suprato jш tikslа ir pasistengл kuo greiиiau uюbлgti uю akiш, pastoti keliа. Jiems reikлjo nuюygiuoti apie 25 km, todлl skubлjo, юygiavo visа naktб per audrа ir liыtб. Rytа, audrai jau nurimus, sustojo prie Griunvaldo ir Tanenbergo kaimш.

Prieрais kryюiuoиius trimis eilлmis iрsiskleidл sаjungininkш kariuomenл. Deрiniajame sparne rikiavosi lietuviш ir totoriш pulkai, centre sustojo smolenskieиiai, o kairлje - lenkш sunkieji raiteliai ir samdiniai иekai su moravais. Visа sаjungininkш kariuomenж rikiavo Vytautas.
Kairiajame sparne rikiuoti lenkш kariuomenж jam padлjo Zindramas iр
Maрkoviиiш. Jogaila tuo metu meldлsi prie uюnugaryje pastatytos palapinлs.
Kadangi viskas vyko taip, kaip numatyta, vyriausiasis vadas buvo ramus.

Abi prieрininkш kariuomenлs ilgai delsл pradлti kautynes. Kronikose raрoma, kad daugiausia delsжs Jogaila. Pasak J. Dlugoрo, neskubлjжs dлl to, kad apskritai buvжs neryюtingas, net bailys ir vis dar tikлjжsis, kad paskutiniu momentu pavyks kautyniш iрvengti, susitaikyti su kryюiuoиiais, nors prieр kelias dienas jш pasiuntiniai imperatoriaus vardu buvo paskelbж karа. Vytautas, prieрingai, verюлsi б mырб. Jis pasitikлjo savo jлgomis ir ragino karaliш greiиiau duoti юenklа pradлti kautynes, nes matл, kad tai gal vienintelл proga sumuрti vienoje vietoje susirinkusiа prieрo kariuomenж. Labiausiai jis bijojжs, kad Jogaila nesusitaikytш arba kad kryюiuoиiai nepasitrauktш.

Kautynлs prasidлjo 1410 m. liepos 15 d., jau gerokai бsidienojus, kai kantrybлs pritrыkжs didysis magistras бsakл savo pulkams leistis б slлnб, o
Vytautas leido lengviems lietuviш raiteliams pulti iр savo gerш pozicijш iрлjusб prieра. Vokieиiai dar suspлjo du kartus iррauti iр patrankш, bet paskui nebeрaudл, nes kariuomenлs labai susiartino. Paleidж ieиiш spieиius, kariai puolл kapoti vieni kitus kirviais ir kalavijais, visi susimaiрл, susigrыdo. Юыtbыtinлs kirstynлs truko gerа valandа. Paskui didelл dalis lietuviш ir totoriш pulkш, лmл tarytum trauktis, o paskui ir bлgti б miрkа
Zлvaldo link. Kryюiuoиiai juos vijosi, bet miрke pametл juos iр akiш.

Daugumai lietuviш pasitraukus, kryюiuoиiai visu smarkumu uюgriuvo centrа, kur kovлsi Smolensko pulkai, lenkш riteriai, иekai.

Бnirtingos kautynлs truko ilgai, apie рeрias valandas, bet aiрkios persvaros neturлjo nei viena, nei kita pusл. Kritiрka situacija susidarл, kai kryюiuoиiai лmл verюtis prie didюiosios lenkш vлliavos. Taиiau lenkш kariai prieрus atrлmл.

Vytautas visа laikа buvo mырio lauke. Lydimas ir saugomas nedidelio bыrelio totoriш kariш, jis tarsi skraidл tarp pulkш, padrаsindavo susvyravusius, nuvargusiems ir nusilpusiems atsiшsdavo pastiprinimш, t.y. faktiрkai vadovavo visai sаjungininkш kariuomenei.

Mырis pasidarл labai юiaurus, kariш eilлs retлjo ir vienoje, ir kitoje pusлje. Nusprendж, kad jau metas palauюti prieрininkus, kryюiuoиiai metл б mырб visа rezervа - рeрiolika vлliavш, kurios iki tol stovлjo ant kalvos ir laukл lemiamo momento. Leisdamiesi б kovos laukа, riteriai uюgiedojo pergalлs giesmж “Kristus prisikлlл”. Tuo metu kryюiuoиiш rezervo jлgos pradлjo supti Smolensko ir lenkш pulkus. Paиiu sunkiausiu momentu, kai supamieji pulkai iр paskutiniш jлgш vos laikлsi, kaip perkыnas iр giedro dangaus trenkл Vytauto vedami “pabлgлliai” lietuviai ir лmл triuрkinti kryюiuoиius. Kryюiuoиiш eilлse kilo sаmyрis, o pavargusieji lenkai atgavo ыpа. Dabar jau vis labiau лmл aiрkлti sаjungininkш persvara.
Taip lietuviш kariuomenл nulлmл mырio baigtб. Kai nuo lietuvio ieties dыrio б kaklа юuvo pats didysis magistras, baimлs apimti kryюiuoиiш riteriai pasileido bлgti. Uюsibarikadavж veюimais, dar bandл gintis stovykloje. Иia jш daugiausia ir юuvo.

Sutriuрkinж kryюiuoиius, sаjungininkai paлmл prieрo gurguoles, kuriose rado daugybж panиiш ir grandiniш belaisviams surakinti. Tais panиiais buvo supanиioti arba sukaustyti patys б nelaisvж paimti kryюiuoиiai. O statinлs vyno, kurio kryюiuoиiai turлjo atsiveюж busimai pergalлs puotai, Jogaila liepл visas sudauюyti. J. Dlugoрas vлliau raрл, kad iрlietas vynas maiржsis su юuvusiшjш krauju. Pasak kitш autoriш, mырio lauke tekлjж kraujo upeliai.

Б Юalgirio pergalж Lietuva лjo beveik 200 metш. Tа юygб pradлjo
Mindaugas, o sлkmingai uюbaigл Vytautas su Jogaila, kurie abu planingai ir nuosekliai visа gyvenimа siekл sutriuрkinti Ordinа. 1410 m. liepos 15 d. vakare abu valdovai tikriausiai pasijiuto labai laimingi kaip karvedюiai ir politikai. Juk jie, didюiojo Gedimino vaikaiиiai, Юalgirio laukuose sudauюл
Ordino galybлs legendа, apgynл savo юemж, iрgelbлjo nuo kryюiuoиiш vergovлs юemaiиius, pagaliau suюlugdл kryюiuoиiш planus sukurti savo valstybж palei
Baltijа nuo Oderio iki Suomijos бlankos.8

_______________________________________________________________
8 Kondratas M. Lietuviш tautos ir valstybлs istorija. V., 1994 m. p 258-263

Naudota Literatыra:

1. Kondratas M. Lietuviш tautos ir valstybлs istorija. V., 1994 m.
2. Рapoka A. Vytautas Didysis. V., 1988 m.
3. Lietuvos didysis kunigaikрtis Vytautas kaip politikas. V., 1989 m.